LEVREČIŲ VEISLYNAS KOPOS NAMAI

Gimęs iš susižavėjimo levrečių elegancija, pozityvu ir charizmatišku charakteriu

Veislyno naujienos ➜ 2019-tieji: intensyvūs 9 mėnesiai – ir tai dar ne viskas!

Kažkaip susizgribau, kad intensyviai ir su pasimėgavimu komunikuodama socialiniuose tinkluose, visiškai apleidau Kopos Namų tinklalapį – ir visai be reikalo, nes srautas, kurį gaunu į el.paštą ir Messengerį, liudija, kad žmonės čia lankosi ir ieško informacijos tiek apie veislyną, tiek apie veislę (tą liudiją ir mano Analyticsų duomenys). Tad pagalvojau, kad bus visai ok apibendrinti svarbiausius 2019 m. veislyno milestone’us viename tekste, sudedant ryškiausius akcentus – ir paliekant intrigą likusiems trims mėnesiams, kurie, aha, aha, atspėjote – nebus nuobodūs, tai jau tikrai 🙂

Naujokė ir vada P

Metai prasidėjo visiškai neplanuotu pirkiniu: vienam Prancūzijos veislynui nutraukus veiklą, gavau pasiūlymą į Lietuvą veisimui ir laimingam gyvenimui parsigabenti jų kalytę. Ir taip pas mus atsirado Žeri. Ruda lapė. Tobulos klasikinės Isabella spalvos, išlaikiusi nepriekaištingas veislės proporcijas ir senuosius prancūziškus kraujus, dėl kurių nedvejodama sėdau į lėktuvą ir dvelkiant pavasariškam šiltam vėjui jau vaikštinėjau po Montpeljė, pratindamasi prie savo naujosios bičiulės draugijos.

Žeri pasirodė besanti mergina su charakteriu: be galo meili ir draugiška su visais žmonėmis, bet valdinga ir diktatoriška su kitais šunimis. Kai pagaliau po pusmečio, per patį liepos vidurį, ji susilaukė savo pirmųjų palikuonių nuo mūsų jau legenda tapusio prancūzo Loido, Žeri liko ištikima savo būdui ir čia: vaikus auklėjo tik tiek, kiek buvo būtina, ir jau po pirmo mėnesio, šiems pradėjus savarankiškai maitintis, kategoriškai atsisakė dirbti mamos darbą ir per dienas kaitinosi saulutėje, o vaikams lendant – šiepdavo dantis ir negailėdama duodavo pipirų.

Štai taip, gan netikėtai ir siurpriziškai, pas mus atsirado P vada. Keturi pilki peliukai – trys panelės ir vyrukas – visi likę gyventi Lietuvoje, o panelė Peisli – dar ir Kopos Namų bendrasavininkystėje. Labai tikėtina, kad visi jie pasirodys parodose – ar bent jau taip planuojame mes ir jų šeimininkai.

 

Rožiniai vaikai

Kita vada – C – gimė kiek netradiciškai: po Kopos Namų vardu, bet ne Kopos Namuose, o ten, kur laksto didelių baltų ibicų šeima, valdoma kreminės direktorytės Leksytės – taip taip, tos pačios Pasaulio jaunimo čempionės, charizmatiškos valdovės ir vadovės.

Tai ji – kartu su tėte Loidu – tapo trijų atžalėlių gimdytoja ir… viena tobuliausių mamų, kokias man teko matyti. Rūpestinga ir žaisminga, švelni ir kartu reikli – Leksė kuo šauniausiai sugebėjo ne tik pasirūpinti savo dviem sūnučiais ir dukryte, bet ir toliau ganyti ibicų bandą, išsireikalaudama pagarbos iš 10x didesnių milžinų ne tik sau, bet ir savo vaikiukams.

Ir panašu, kad pamokos nenuėjo veltui: net du Leksės palikuonys – Šampanė (naminiu vardu Nata) ir Krimsonas liko po Kopos Namų komandos vėliava, ir jau turėjome progos įsitikinti, kad šitiems dviem niekas pasaulyje nebaisu, o energijos ir drąsos užtektų dar keliems šunims su kaupu. O svarbiausia: šitie beibikai jau dabar JUDA. Kaip aš ne kartą esu kartojusi: gerai judančiai levretei aš galiu atleisti LABAI daug trūkumų – tad šitų dviejų, neabejoju, laukia šviesios perspektyvos.

Tiesa, o kodėl jie rožiniai? Nes vados vardai duoti pagal rožių veislių pavadinimus: Coral Drift Kopos Namai, Crimson Glory Kopos Namai ir Comte De Champagne Kopos Namai. Mažos, dailios rožytės su spygliukais.

 

Testai. Daug testų.

Šiemet daug testavomės – ir tai dar ne pabaiga. Šiaip jau šie metai yra paskutiniai, kai levretėms veisimui Lietuvoje nereikalingi jokie oficialūs sveikatos tyrimai. Vat, jums atrodo, kad jūsų šuo sveikas – ir nesukate sau galvos kažkokiais specialistų įvertinimais, tikrinimais, diagnozėmis. Na, pašlubuoja sau šuo koją pakėlęs kartą kitą – pamanykit, kam nepasitaiko. Gal šalta, gal vėjas pūtė. Vaikšto kažkoks prisimerkęs, saulės bijo – pfff, na ir kas, gi ne aklas!

Tai štai, labai džiaugiuosi, kad nuo 2020 metų sausio įsigalios pirmasis privalomas – kojų girnelės tyrimas, kurį registruodami vadą privalės pateikti visi levrečių veisėjai Lietuvoje. O kiekvienas šuniuko ieškantis žmogus galės paprašyti pateikti šių tyrimų rezultatus, kuriuose visi labai norime matyti tik tokius skaičius: 0/0. Tai reiškia, kad nei vienos kojos kelio girnelė nėra laisva ir neišnyra. Visi kiti skaičiai (1/0, ½ ir t. t. ir pan.) – net jei oficialaus veisimo su sveiku partneriu ir neapriboja, tačiau yra rimtas pavojaus ir padidėjusios rizikos signalas tam, kuris ieškosi sau būsimo šeimos nario. Džiaugiuosi prisidėjusi prie to, kad šios taisyklės būtų įvestos, ir tikiuosi dar daugiau atsakomybės tarp visų kolegų, norinčių užsiimti ar užsiimančių šios nuostabios veislės puoselėjimu.

Visų mūsų veisiamų šunų kojos ir akys tikrinamos nuosekliai jau daugelį metų, o pastaraisiais metais pradėjome atlikti ir kitus – gan neseniai atsiradusius DNR testus. Konkrečiai:

– JAV Kalifornijos DAVIS klinikoje atliekamus dantų emalės displazijos DNR tyrimus (amelogenesis imperfecta, angliškai vadinamas  Familial Enamel Hypoplasia, arba FEH);

– polinkio į akies tinklainės atrofiją (PRA) DNR tyrimus;

– polinkio į glaukomą DNR tyrimus.

Iš viso šiais DNR tyrimais jau turime patikrinę šešis savo veisimo programoje dalyvaujančius šunis ir stengsimės ateityje patikrinti jų kuo daugiau.

Ne tik tam, kad įsitikintume ir galėtume dokumentais patvirtinti veisiamų tėvų sveikatos kokybę, bet ir tam, kad paliktume vertingos informacijos tiems, kurie dirbs su veisle po mūsų – ir galbūt vienaip ar kitaip naudos šias linijas savo veisime.

 

Čempionai ir naujos aukštumos

Iš viso šiemet čempionų titulus užsidarė net 5 mūsų šunys: tarptautinių čempionų patvirtinimus gavo Loidas ir Šeila, Lietuvos jaunimo čempionais tapo Loido palikuonys Dūmas ir Emutė, Lietuvos čempioną užsidarė Mandola, kelią į Lietuvos čempionus pradėjo Žeri (jam užbaigti turės praeiti vieneri kalendoriniai metai), o į jaunimo čempiones žingsnis po žingsnio keliauja Dalarna ir Amoreira. Beje, pastaroji – Kopos anūkėlė ir prancūzo Masterpiece For Novatica De Magistris – namuose vadinama Reira, šiemet džiugino ypač: sudalyvavusi vos dviejose specializuotose parodose šuniukų klasėje, abu kartus nuskynė fantastišką Res. Best In Show titulą – netgi legendiniame, didžiausiu pasaulyje vadinamame Vokietijos Donaueschingen kurtų festivalyje, tuo tapdama tikra sensacija ir pasiekdama iki šiol neregėtų Lietuvos levretėms aukštumų.

Ne mažiau ryškiai spindi ir Emutė: vos 35 cm ūgio charizmatiška Loido dukrytė visų veislių parodoje gimtajame Kaune, pas puikiai levretes matantį ir levrečių veisėjų itin vertinamą teisėją Bruno Nodalį, ne tik laimėjo BOB, BIG-1, bet ir vėliau buvo atrinkta Best In Show-5 – taip tapdama antrąją lietuviška levrete, užkopusia iki visų veislių šou BIS titulo (pirmoji buvo mano neprilygstamoji Šeila – Flamant Rose Kopos Namai).

O kur dar šaunioji Aša: mano pirmasis išveistas šuniukas ir Šeilos mama, šiemet sėkmingai įžengusi į veteranų klasę ir pasirodžiusi joje su trenksmu: Best In Show 3 – specializuotoje kurtų parodoje, ir Best In Show 2 – visų šunų veislių parodoje.

O žinote, kas nuostabiausia? Kad metai dar nesibaigė :))

Daugiau apie dalį mūsų planų informacijos rasite čia

Publikuota: 2019.10.06