Kai šuniukams suėjo maždaug mėnuo, kai jie pradėjo bėgioti, išdykauti ir apskritai tapo mažais tikrais šunimis, Kopos Namuose prasidėjo svečių dienos. Būsimieji šeimininkai, norintys pamatyti, kaip auga jų išsirinktas mažylis, mūsų bičiuliai ir pažįstami, na, visi, kam patinka maži linksmi šuniukai – o jie patinka praktiškai visiems – nepraleido progos apsilankyti ir paniurkyti mažus pilkus levrečiukus. Ir vienas dažniausių klausimų, kuriuos man teko išgirsti – kaip jūs juos atskiriate?
Juokingas klausimas. Juk šitie šunys – skirtingi kaip diena ir naktis. Na, kaip SNIKA ir SENSUELL. Arba kaip STOCKHOLM ir SVEIO.
Štai SVEIO: gimė pirmas, buvo vienas didžiausių naujagimių, o augdamas niekur neskubėjo ir, lyginant su aktyviais broliais ir apvalute sesute, liko pats mažiausias ir, kaip pasakytų mano uošvis, „zgrabniausias“. Kaip ir visi mažyliai, jis ūgį ir smūgį kompensuoja atkaklumu ir užsispyrimu: nesileidžia stumdomas, skrieja kaip vėjas nuo jį besivejančių „siblingsų“ ir žaibo greičiu užsikabaroja ant žmogaus kelių. Be to, kaip pastebėjo nuotraukas apžiūrinėjantys Kopos Namų FB draugai, SVEIO – šuniukas, kuris visada šypsosi – jo lūpų kampučiai visada pakilę, o žvilgsnis toks, kad ne veltui SVEIO praminėme širdžių daužytoju.
SENSUELL – ilgakojis, ilgasnukis, pirmasis atsimerkęs, pirmasis išlipęs iš guolio, kupinas vyriško išdidumo ir energijos. „I‘m sexy and I know it“ – tai apie jį. Jo nepastumdysi ir nepaniurkysi, jis dominuoja, bet daro tai elegantiškai ir subtiliai, kaip tikra levretė. Be galo panašus į savo tėvą Baublį, charizmatiškas ir didingas – jau dabar, vos mėnesio laiko.
STOCKHOLM: glotnus ir žvilgantis tarsi aksomas. Ryškios spalvos juodaakis, be galo elegantišku snukiu, grakštaus sudėjimo, žvitrus ir kartu meilus. Vienintelė gamtos padovanota balta žymė – ant galinės letenėlės. Bet nereikia ir jos, kad atskirtum tą pailgą galvutę, tą šelmišką žvilgsnį ir riestą pasiutėlio uodegytę. Bus be galo smalsu pamatyti, į ką išaugs šis lenkiškas linijas pratęsiantis mažylis.
SNIKA (šeimininkų vadinama Karra) yra tokia mergaitiška ir tokia „cutie“, kokia tik gali būti mėnesio laiko levretės kalytė. Storiausia, ryškios sidabro spalvos mergina moka hipnotizuojančiai pažvelgti žmogui į akis taip, kad negali nenusišypsoti ir nepaimti jos ant rankų. Jei STOCKHOLMas kartu su SENSUELLiu laikosi išvien, tai SNIKA mieliau siaučia viena, atūždama tik krimstelėti vienam kitam broliui į uodegą ar ausį. Įlipti į spintelę? Pamėginti nuplėšti gėlės šaką? O gal nutempti už kampo kilimėlį? SNIKAi tai – vieni niekai. Kaip gerai, kad ši fantazijos kupina mažylė augs ir gyvens kartu su solidaus amžiaus vipete – panašu, kad šuniško etiketo pamokų jai tikrai prireiks!